Schöpfe und Sümpfe/lt
Po dvylikos metų – dar vienas naujas studijinis albumas. Tiesą sakant, dvigubas. Tiesą sakant, labiau du albumai nei vienas dvigubas. Sudėtinga. Reikia išgirsti.
Visi žino Miunhauzeno istoriją: jis su žirgu įklimpsta į pelkę ir pats save ištraukia už plaukų. Pramanas, nesąmonė, sakytume. Vis dėlto žmonėms, susiduriantiems su sunkumais, kuriuos jie turi įveikti vieni, tebesakome, kad reikia patiems save už plaukų ištraukti iš pelkės. Įdomus prieštaravimas, suteikęs pirmąjį impulsą šiam albumui.
Kitu lygmeniu – pažįstantys Solche žino, kad jų yra keli – kalbama apie įklimpimo metaforą. Šis vaizdinys turi vidų ir išorę.
Įklimpimas viduje, savo mintyse ir didesniuose bei mažesniuose psichologiniuose ypatumuose, yra pirmojo disko tema. Jis taikliai pavadintas „Schöpfe“. Tai atspindi ir kūrinių sąrašas: titulinė daina Schöpfe, Anankasmus, Dyslexie, Egomanie, Prokrastination, Narzissmus, Agoraphobie, Graphomanie, Monophobie, Kleptomanie, Moria, Insomnia ir Selektiver Mutismus. Pačios dainos skamba ramiau, nei iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti.
Įklimpimas išorėje yra kito disko tema. Jis tinkamai pavadintas „Sümpfe“ („Pelkės“). Kalbama apie realaus pasaulio dalykus, kurie mus laiko, į kuriuos grimztame ir nebegalime judėti pirmyn; dalykus, pririšančius prie situacijų, vietų ir žmonių ir nepaleidžiančius, nors norėtume eiti toliau. Po titulinės dainos „Sümpfe“ skamba Abbruch, Aufbruch, Veränderung, Projektsitzung, Idee, Politik, Bürokratie, Sold, Kampf, Streifschuss, Nacht ir Zukunft. Didesnių ir mažesnių neaiškumų rinkinys, kuriame, žinoma, netrūksta ir galimų išeičių.
Iš viso dvidešimt šešios „Von Schöpfen und Sümpfen“ dainos rodo, kad vis dar yra daugiau, nei įprasta išmintis įsivaizduoja, ir kad sudėtingumas ne visuomet turi būti sunkus: kartais jis teikia labai daug džiaugsmo.
